Karkasinės statybų technologijos istorija siekia tolimiausią praeitį: pradėję statytis būstą savo rankomis, žmonės ėmė ręsti ne ką kita, o karkasinius statinius. Šie buvo žinomi Senovės Egipto, Graikijos, Romos, Kinijos gyventojams. Seniausiu mediniu karkasiniu statiniu, išlikusiu iki šių dienų, pripažįstama Isės šventykla Japonijoje, pastatyta iš kedro daugiau kaip prieš 1300 metų, 690-aisiais.
Karkasinių namų statybos metodika sinchroniškai vystėsi skirtinguose regionuose. Rytų šalyse tokių namų sienos buvo lengvų pertvarų pavidalo. Europoje pertvarų ertmės buvo užpildomos įvairiomis medžiagomis: akmenimis, moliu, smėliu, pjuvenomis. Karkasinė technologija Vakarų Europoje ypač suklestėjo Viduramžiais, susiformavus vidurinei miestiečių klasei bei atsiradus prieinamo, kokybiško bei patogaus būsto poreikiui.
Viduriniojo sluoksnio atstovai negalėjo gyventi medinėse trobose arba mūrinėse pilyse. Tad XV amžiuje vokiečių specialistai išrado fachverkinį namą – statybų konstrukcijos tipą, tinkamą mažaaukščiams pastatams. Šie stabilaus medinio karkaso, kuris būdavo užpildomas šiaudų, mėšlo bei kalkių mišiniu, o vėlesniu laikotarpiu – akmenimis bei plytomis, namai labai paplito. Karkasinis metodas jau tuomet buvo tinkamas greitai statybai bei užtikrino vizualiai išraiškingą rezultatą.
Karkaso užpildas turėjo būti reguliariai keičiamas. Laikantis tinkamo keitimo ritmo, statinys galėjo tarnauti ne vieną šimtmetį. Štai atsakymas, kodėl nemažai prieš 300, 400 ar 500 metų statytų fachverkinių namų išliko iki šiol.
Ilgainiui karkasinės technologijos buvo pritaikytos ir už Atlanto. Čia buvo sukurtas vienas iš pirmųjų moderniųjų daugiasluoksnių skydų prototipų. XX a. 4-ajame dešimtmetyje jį sumanė amerikiečių architektas Frankas Lloydas Wrightas, siekęs suprojektuoti paprastus kokybiškus prieinamos kainos namus viduriniosios klasės klientams. Karkasas leido sumažinti statybų kaštus. Tai labai paveikė amerikietiškų priemiesčių planavimo ir užstatymo pobūdį.
Karkasiniai gyvenamieji namai nenustoja populiarumo ir mūsų dienomis. Jų prieinamumas, energetinis efektyvumas bei statybų ekonomiškumas – savybės, patrauklios visiems ir visur.